Užsieniečių įdarbinimo naujovės 2026–2027: nauji leidimai, kvotos, atsakomybė

Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pokyčiai Lietuvoje

Nuo 2026 m. gegužės 22 d. iš esmės keičiasi užsieniečių įdarbinimo tvarka Lietuvoje. Seimas priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimų paketą, kuris liečia kiekvieną įmonę, įdarbinančią ar planuojančią įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Dalis pokyčių darbdaviui naudingi — daugiau lankstumo keičiant darbdavį, aiškesnės procedūros. Kiti — rizikingi: už nedeklaruotą darbą įmonė gali netekti teisės įdarbinti naujus užsieniečius, o sankcijų laikrodis dabar pradedamas skaičiuoti anksčiau nei iki šiol.

Ką sužinosite

•  kaip paruošti darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal sustiprintus reikalavimus ir išvengti dažniausių klaidų.
• Ką daryti, kai užsienietis netenka darbo arba nori keisti darbdavį — kokie terminai galioja ir kam.
• Kaip įvertinti įmonės riziką dėl sankcijų ir suprasti, kodėl baudos skundimas teismui nebeapsaugo nuo pasekmių.
• kaip pasinaudotis darbo keliems darbdaviams sutartimi ir žinoti jos ribas.

Pakeitimų įsigaliojimas

Pirmasis etapas — nuo 2026 m. gegužės 22 d. Pagrindiniai pokyčiai: darbo netekusio užsieniečio teisė ieškoti naujo darbdavio (3 arba 6 mėnesiai), lankstesnis aukštos kvalifikacijos darbuotojų darbdavio keitimas, sustiprinti reikalavimai darbdaviui, darbo keliems darbdaviams sutartis (iki 4 darbdavių), pakitusi darbdavių atsakomybė už nelegalų ir nedeklaruotą darbą, studentų darbo ribojimai, sumažinta administracinė našta.

Antrasis etapas — nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Keičiasi pirmojo leidimo laikinai gyventi darbo ar studijų pagrindu išdavimo modelis: daliai užsieniečių prašymai turės būti teikiami per išorės paslaugų teikėjus užsienyje.

2026 m. liepos 20 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-532 pakeisti Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) nuostatai: MIGRIS tvarkytojų sąrašas sutrumpintas nuo 17 iki 6 institucijų, į jį įtrauktos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, o sistemos funkcinė struktūra išdėstyta nauja redakcija. Seminaro metu apžvelgsime, ką šie pakeitimai reiškia užsieniečių įdarbinimo ir migracijos procedūrų praktikoje.

Kaip naujoji tvarka dera su jau galiojančia valstybinės kalbos kategorijų sistema, 2026 m. įdarbinimo kvota ir sustiprinta VDI, Migracijos departamento bei „Sodros” kontrole.

Terminuoto darbo leidimas iki 2 metų

Seime yra pateiktas ir dar vienas pakeitimų projektas, kuris priėmus įsigaliotų nuo 2027-01-01, terminuoto darbo leidimas būtų prilyginamas leidimui laikinai gyventi, tačiau veiktų kitaip. Jis būtų išduodamas iki 2 metų ir galėtų apimti iki 4 darbdavių vienoje darbo sutartyje.

Sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas per 45 dienas, skubos tvarka — per 15 dienų. Naujas įforminimas atliekamas per 10 darbo dienų, skubos tvarka — per 5 darbo dienas.

Užsienietis dėl naujo terminuoto darbo leidimo galėtų kreiptis praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po ankstesnio leidimo galiojimo pabaigos. Atsisakius išduoti leidimą, naują prašymą būtų galima teikti tik po vienerių metų.

Sustiprinti reikalavimai darbdaviui

Pagal naują reglamentavimą darbdavys, įsipareigojantis įdarbinti užsienietį, turės atitikti nustatytas sąlygas. Jis turi vykdyti veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau kaip pastaruosius 6 mėnesius, turėti reikalingas licencijas ir leidimus, jei užsienietis įdarbinamas licencijuojamai veiklai.

Jei darbdavys neatitinka bent vienos sąlygos, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo aplinkybių nustatymo dienos.

Numatytos griežtesnės teisinės pasekmės darbdaviams, kurie bus nubausti už tokius pažeidimus kaip nelegalus ar nedeklaruotas darbas. Leidimai gyventi užsieniečiams bus naikinami visiems įmonėje dirbantiems užsieniečiams net vienerius metus nuo nutarimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, o ne nuo baudos sumokėjimo dienos, kaip buvo iki šiol.

Įdarbinimo kvota 2026 m. ir 2027 m. pokyčiai

2026 m. įdarbinimo kvota patvirtinta SADM ministro įsakymu, įsigaliojusiu 2026-01-01. Pagal projektą nuo 2027 m. kvotos dydis kalendoriniams metams negalėtų viršyti 1,4 % nuolatinių gyventojų skaičiaus.

Terminuoto darbo leidimams skirta kvotos dalis turės sudaryti ne mažiau kaip 50 %. Šakos kolektyvinių sutarčių šalys galės kreiptis dėl papildomos kvotos iki 20 % darbuotojų, kuriems taikoma sutartis.

Temos

1. Naujausi teisės aktų pakeitimai ir dar planuojami pakeitimai nuo 2027-01-01.
2. Kaip įdarbinti Ukrainos piliečius, ES piliečius ir trečiųjų šalių piliečius po aktualių pakeitimų?
3. Baltarusijos piliečių įdarbinimas Lietuvoje: ar galima įdarbinti turint ilgalaikio buvimo vizą ar Lenkijos vizą?
4. Leidimų laikinai gyventi neišdavimas / panaikinimas dėl grėsmės valstybės saugumui, nemokamų atostogų. Nauja teismų praktika.
5. Lietuvos darbdavių patikrinimai dėl veiklos vykdymo Lietuvoje: ko ieškoma, kokių dokumentų reikia?
6. Trūkstamų profesijų sąrašas. Kvotos. Ką daryti darbdaviui?
7. Darbdavių keitimas. Aktualios sąlygos.
8. Kaip negalima keisti darbdavio? Nauja baudų išrašymo praktika.
9. Darbo sutartis keliems darbdaviams su užsieniečiais: problematika.
10. Užsieniečių nuotolinis darbas.
11. Atvejai, kuomet leidimų dirbti Lietuvoje užsieniečiams nereikia.
12. Trečiųjų šalių piliečių nuoma Lietuvoje. Aktualūs pakeitimai.
13. Nuomos ir darbo apribojimai teikiant paslaugas ir atliekant rangos darbus.
14. Rangovų ir paslaugų teikėjų patikrinimo būtinumas dėl užsieniečių darbo. Ko nežino užsakovai?
15. Nelegalus darbas, pažeidimų pasekmės. Realūs pavyzdžiai.
16. LDU formų pildymo būtinumas.
17. Užsieniečių komandiravimas į Lietuvą iš Lenkijos ir trečiųjų šalių: A1 formos būtinumas.
18. EU Blue card: kaip įdarbinti Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos specialistą iš užsienio?
19. Naujausia teismų praktika užsieniečių įdarbinimo srityje.
20. Nemokamų atostogų suteikimas trečiųjų šalių piliečiams kaip ydinga praktika.
21. Patarimai darbdaviams. Diskusija.