Darbo jėgos trūkumas statybų sektoriuje verčia darbdavius ieškoti darbuotojų užsienyje. Nors šie darbuotojai įdarbinami Lietuvoje įkurtose įmonėse, iki darbo sutarčių pasirašymo su jais tenka įveikti formalumus Migracijos tarnyboje. Todėl užsieniečių įdarbinimas turi tam tikrų specifinių reikalavimų, kuriuos teks vykdyti.

2022-01-01 įsigalioja Užimtumo įstatymo pakeitimai, kuriais numatoma statybininkų identifikacijos sistema, kuria planuojama kontroliuoti ir tvarkyti statybos darbus vykdančio asmens darbo laiko apskaitą bei kitus susijusius duomenis, todėl šie asmenys privalės turėti statybininko saugos tapatybės identifikavimo kortelę (SID).

2021-11-01 įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, kuriais numatoma subsidiari rangovo ir subrangovo atsakomybė dėl darbo užmokesčio mokėjimo. Iki šiol tokia atsakomybė numatyta tik užsienio darbdaviams.

2021-08-01 įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, kuriais keičiami reikalavimai užsienio darbdaviams, kurie komandiruoja savo darbuotojus į Lietuvą.

2021-06-15 įsigaliojo Užimtumo įstatymo pakeitimai, kuriais numatoma, kad įmonės, priėmusios laikinai dirbti trečiųjų šalių piliečius, komandiruotus iš užsienio įmonių, yra atsakingos už jų darbo teisėtumą. Jei toks darbuotojas dirba nelegaliai, jį priėmusi įmonė yra subsidiariai atsakinga už jam mokėtino darbo užmokesčio ir jo grąžinimo į trečiąją šalį išlaidas.

2021-03-04 įsigaliojo įsakymų Dėl Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo bei Dėl Sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimai.

2021-03-01 įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai, kuriais iš esmės keičiamas leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo bei užsieniečių įdarbinimo teisinis reguliavimas.

Įdarbinęs užsienietį, kuomet Lietuvoje trūksta atitinkamos kvalifikacijos ir profesijos darbuotojų, darbdavys turi ne tik vykdyti įprastas funkcijas – apskaityti darbo laiką, mokėti sutartą darbo užmokestį, tačiau neretai pasirūpinti ir gyvenamuoju plotu arba maitinimu. Kaip šios papildomos naudos turi būti apmokestinamos? Kada atsiranda rizika dėl darbo vietos įforminimo? Kada darbuotojas tampa mokesčių mokėtoju užsienyje? 2021-02-09 VMI išleido raštą Dėl COVID-19 pandemijos laikotarpiu paskelbto judėjimo apribojimo įtakos gyventojų rezidavimo statusui ir uždirbtų pajamų apmokestinimui pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Kokie kiti iššūkiai laukia darbdavių, kuomet darbuotojai yra užsieniečiai?

Seminaro metu, remdamiesi gerosios praktikos pavyzdžiais, įstatymu dėl Užsieniečių teisinės padėties bei Darbo kodeksu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, analizuosime problemines situacijas dėl mokesčių mokėjimo valstybės prievolės atsiradimo bei darbuotojų siuntimo į tarnybines komandiruotes.

 

TEMOS

 

Lapkričio 17 d. Auditorė Jurgita Navikienė. Užsieniečių statybininkų įdarbinimas: mokestiniai aspektai

  • Užsieniečių darbuotojų darbo sutarties ypatumai. Papildomų naudų – apgyvendinimo, maitinimo – apmokestinimas ir priskyrimas leidžiamiems atskaitymams.
  • Komandiruotės. Dienpinigiai. Darbuotojų darbo užmokesčio dydžio įtaka dienpinigių apmokestinimui.
  • Apmokėjimas už darbą lauko sąlygomis ir kilnojamojo pobūdžio darbą. Kompensacijos darbuotojams.
  • Rizika dėl darbo vietos įforminimo, kada darbuotojas tampa mokesčių mokėtoju užsienyje.
  • Darbo apmokėjimo formos ir sąlygos. Nukrypimai nuo normalių darbo sąlygų. Darbo laiko apskaita, suminė darbo laiko apskaita. Ką daryti, kai poilsio laiku statybininkas nori grįžti į tėvynę? Kaip įforminti šį poilsio laiką?
  • Darbo režimo pasirinkimas. Informacija apie faktiškai dirbtą laiką – kur lieka jos pėdsakai?
  • Darbo užmokesčio sudėtis. Apmokėjimas už viršvalandžius. Premijos ir jų įtaka viršvalandžių skaičiavimui.
  • Atostoginių kaupiniai. Atostogų ir atostoginių apskaičiavimas. Vidutinio darbo užmokesčio apskaita.
  • Darbo sutarties nutraukimas. Nepanaudotų atostogų kompensacija, išeitinės išmokos.