Klaidų nepavyksta išvengti niekam – deja, ir buhalteriui. Klaidų kilmė dažnai būna ne vien buhalterio kompetencijos stoka, neatsakingumas ir kiti profesionalumo trūkumai – jas kartais lemia vadovybės sprendimai – teisėti ar nelabai, taip pat kitų įmonės darbuotojų darbo – sandėlininkų, gamybininkų ar vadybininkų – trūkumai.

Viena aišku – pastebėtas klaidas taisyti būtina. Kaip tai padaryti ir kokią strategiją pasirinkti? Retrospektyviai ar perspektyviai – kada vieną ar kitą būdą galima ar reikia taikyti? Kaip ištaisytas klaidas atspindėti finansinėse ataskaitose? Kaip taisyti „apleistos“ buhalterijos likučius? Kur juos gauti ir kaip jais pasitikėti?

Klausimų daug, o atsakymus reikia rasti buhalteriui. Tačiau ne mažiau svarbu, kad už apleistą apskaitą atsakomybę gali tekti prisiimti ir įmonės vadovui. Seminaro metu nagrinėsime praktinius pavyzdžius ir atsakysime į seminaro dalyvių pateiktus klausimus.

Temos:

  • Kliento tapatybės nustatymas. Reputacijos vertinimas. Grėsmės dėl apgaulingos buhalterijos ir kliento nesąžiningumo.
  • Strategija:
    • Sąskaitų likučių fiksavimas ir neatitikimų masto nustatymas. Dokumentavimas.
    • Koregavimų strategija ir procedūros. Retrospektyvinis ir perspektyvinis klaidų taisymo būdai ir jų įtaka mokesčių deklaracijų tikslinimui.
    • Tinkamos apskaitos politikos pasirinkimo galimybės. Finansinės apskaitos ir mokesčių apskaičiavimo derinimo principai.
    • Apskaitos politikos kūrimo ir atnaujinimo procesas.
  • Techninis darbas:
    • Klaidų identifikavimas, „apleistos“ buhalterijos tvarkymo darbai:
      • Balansas (palyginimas apskaitos ir mokesčių požiūriu):
        • Ilgalaikis turtas: nematerialusis ir materialusis. Su ilgalaikiu turtu susijusių ūkinių operacijų (įsigijimo, amortizacijos / nusidėvėjimo, vertės sumažėjimo, perkainojimo, nurašymo, investicinio turto apskaita) finansinės apskaitos ir mokesčių aspektai. Prievolės pagal PVM įstatymą;
        • Finansinis turtas: investicijos į kitų įmonių akcijas; suteiktos paskolos; kitas finansinis turtas (klasifikavimas, įsigijimas, įvertinimas, nurašymas);
        • Atsargos (įsigijimas, nuolaidos ir diskontai, pasigaminimas, nukainojimas – grynoji galimo realizavimo vertė, įkainojimas, sunaudojimo (pardavimo) apskaitos metodai, nurašymas). Prievolės pagal PVM įstatymą;
        • Gautinos sumos (įvertinimas, abejotinos skolos). Galimybės sumažinti mokėtiną PVM, nurašius beviltiškas skolas;
        • Nuosavas kapitalas (savų akcijų įsigijimas ir perleidimas, pelno paskirstymas);
        • Dotacijos ir subsidijos;
        • Finansiniai įsipareigojimai (klasifikavimas, įsigijimas, įvertinimas, nurašymas);
        • Atidėjiniai;
        • Lizingas – nuoma;
        • Darbo užmokesčio apskaičiavimas ir gyventojų pajamų mokesčio bei socialinio draudimo įmokos.
      • Pelno (nuostolių) ataskaita (palyginimas apskaitos ir mokesčių požiūriu):
        • Pajamos (pajamų pripažinimas, neapmokestinamosios pajamos pagal Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio nuostatas);
        • Nuomojamas turtas pagal Pelno mokesčio įstatymo 38 straipsnio nuostatas. PVM prievolės dėl nuomos sandorių;
        • Sąnaudos (leidžiami atskaitymai, neleidžiami atskaitymai pagal Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio nuostatas, ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio nuostatas);
        • Parama pagal Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio nuostatas;
        • Tantjemos – pelno paskirstymo ribojimas pagal LR akcinių bendrovių įstatymą;
        • Atidėjiniai.
      • Finansinių ataskaitų rinkinio, sutvarkius „apleistą“ apskaitą ar ištaisius klaidas, parengimo ypatumai.