Dažnos įmonės, kuri nėra audituojama, bet jau veikia ne vienerius metus, vyriausiasis buhalteris ar vadovas norėtų, kad jų apskaita būtų peržiūrėta auditoriaus.

Pagrindiniai argumentai gali būti du:

  • Kad būtų aptiktos netyčinės klaidos;
  • Sužinoti, ar tyčinės klaidos ir sąmoningai iškreiptos ūkinės operacijos „matosi iš šalies“.

Jeigu norisi pasitikrinti dėl netyčinių klaidų – tuomet „patys sau galime būti auditoriais“. Tai reiškia, kad panaudojus tam tikras analitines procedūras, kurias taiko ir auditoriai, galime į savo įmonės apskaitą ir finansines ataskaitas pažvelgti „iš šalies“. Tą turėtų daryti kiekviena įmonė, ypač dabar, kai neapibrėžtumas dėl ateities gali būti labai aktualus. Nežinia, kada vėl gali prireikti kreiptis dėl valstybės paramos, kaip buvo 2020 metais pasaulį ir Lietuvą užklupusios pandemijos. Vadinasi, finansinės ataskaitos turi būti kiek įmanoma patrauklesnės.

Kaip praktiškai atlikti savos įmonės auditą? Pirmiausia nustatyti vidinės kontrolės lygį įmonėje. Vėliau jau pereiti prie buhalterinių likučių kontrolės. Galiausiai visą dėmesį skirti finansinių ataskaitų kokybei. Jeigu įmonėje yra sąmoningai iškreiptos ūkinės operacijos ar padaryta tyčinių klaidų, tai pirmiausia reikia įvertinti kaip veikia mokesčių mokėtojų monitoringas, vykdomas mokesčių administratoriaus, bei koks korupcijos prevencijos mechanizmas įdiegtas Lietuvoje. Taip pat panaudojant statistinės analizės įrankius galima nustatyti neįprastas ūkines operacijas, todėl tokių „klaidų“ variantas jau gali būti įvertintas griežčiau.

Šis seminaras aktualus tiek vadovui, tiek ir vyriausiajam buhalteriui.

Temos:

  • Vidinės kontrolės procedūrų testavimas:
    • Sprendimų priėmimo;
    • Kasdienių operacijų;
    • Monitoringo.
  • Finansinės apskaitos auditas:
    • Tvarkos ir politikos;
    • Ūkinių operacijų registravimo efektyvumo ir teisingumo įvertinimas;
    • Buhalterinių sąskaitų likučių analizė;
    • Inventorizacijos procedūrų nauda;
    • Klaidos, koregavimas, apskaitos politikos keitimas.
  • Finansinių ataskaitų kokybė:
    • Nuosavo kapitalo pakankamumas. Vadovo, valdybos ir akcininkų/savininkų atsakomybė;
    • Pelningumo rodikliai. Kaip juos pagerinti?
    • Finansinės analizės rodiklių panaudojimas;
    • Finansinių ataskaitų rengimas pagal reikalavimus.
  • Klaidų ir netikslumų prevencija ir koregavimas:
    • Tvarkų ir politikų keitimas ir rengimas;
    • Darbuotojų kvalifikacijos problemos – apsvarstyti išorinių konsultacijų ir apskaitos priežiūros klausimus;
    • Vadovybės sprendimų agresyvumo prevencija;
    • Perspektyvinis ir retrospektyvinis klaidų taisymas. Atskleidimas finansinėse ataskaitose.