Pats sau auditorius – finansinių ataskaitų ruošimas ir jų gerinimas

Dažnos įmonės, kurios nėra audituojamos, bet jau veikia ne vienerius metus, apskaitą tvarkantis asmuo ar vadovas norėtų, kad jų apskaita būtų peržiūrėta auditoriaus.

Pagrindiniai argumentai gali būti trys: 

• Kad būtų aptiktos netyčinės klaidos;
• Sužinoti, ar tyčinės klaidos ir sąmoningai iškreiptos ūkinės operacijos „matosi iš šalies“.
• Kaip teisingiau, greičiau ir optimaliau vesti apskaitą.

Jeigu norisi pasitikrinti dėl netyčinių klaidų – tuomet „patys sau galime būti auditoriais“. Tai reiškia, kad panaudojus tam tikras analitines procedūras, kurias taiko ir auditoriai, galime į savo įmonės apskaitą ir finansines ataskaitas pažvelgti „iš šalies“. Tą turėtų daryti kiekviena įmonė, ypač dabar, kai AVNT nuolat vykdo privalomą viešai skelbiamų finansinių ataskaitų kokybės stebėseną remiantis FAĮ.

Kaip praktiškai atlikti savos įmonės auditą? Pirmiausia nustatyti vidinės kontrolės lygį įmonėje. Vėliau jau pereiti prie buhalterinių likučių kontrolės. Galiausiai visą dėmesį skirti finansinių ataskaitų kokybei. Jeigu įmonėje yra sąmoningai iškreiptos ūkinės operacijos ar padaryta tyčinių klaidų, tai pirmiausia reikia įvertinti kaip veikia mokesčių mokėtojų monitoringas, vykdomas mokesčių administratoriaus bei koks korupcijos prevencijos mechanizmas įdiegtas Lietuvoje. Taip pat panaudojant statistinės analizės įrankius galima nustatyti neįprastas ūkines operacijas, todėl tokių „klaidų“ variantas jau gali būti įvertintas griežčiau.

Šis seminaras aktualus tiek įmonių bei pelno nesiekiančių įstaigų vadovams, tiek ir apskaitą tvarkantiems asmenims.

Taip pat kviečiame skaityti auditorės straipsnį „Ar buhalterių veiklos auditas padeda sutaupyti darbo laiką ir darbuotojų skaičių?“

Temos:

• Vidinės kontrolės procedūrų testavimas:
  • Sprendimų priėmimo;
  • Kasdienių operacijų;
  • Monitoringo.
• Finansinės apskaitos auditas:
  • Tvarkos ir politikos;
  • Ūkinių operacijų registravimo efektyvumo ir teisingumo įvertinimas;
  • Buhalterinių sąskaitų likučių analizė;
  • Inventorizacijos procedūrų nauda;
  • Klaidos, koregavimas, apskaitos politikos keitimas.
• Finansinių ataskaitų kokybė:
  • Nuosavo kapitalo pakankamumas. Vadovo, valdybos ir akcininkų/savininkų atsakomybė;
  • Pelningumo rodikliai. Kaip juos pagerinti?
  • Finansinės analizės rodiklių panaudojimas;
  • Finansinių ataskaitų rengimas pagal reikalavimus;
  • Pelno nesiekiančių subjektų finansinių ataskaitų aspektai.
• Klaidų ir netikslumų prevencija ir koregavimas:
  • Tvarkų ir politikų keitimas ir rengimas;
  • Darbuotojų kvalifikacijos problemos – apsvarstyti išorinių konsultacijų ir apskaitos priežiūros klausimus;
  • Vadovybės sprendimų agresyvumo prevencija;
  • Perspektyvinis ir retrospektyvinis klaidų taisymas. Atskleidimas finansinėse ataskaitose.