Aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų griežtinimo vajus Lietuvoje nestoja – keičiami esami ir išleidžiami vis nauji teisės aktai. Aplinkos apsaugos kontrolė nuo šiol gali tuoj pat sustabdyti visą veiklą, jeigu tik bus 3 kartus per metus nustatyti leistinų teršalų normatyvų viršijimai.

2021-12-16 įsigaliojo įsakymo „Dėl ūkio subjektų vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimai, susiję su ūkio subjekto rizikos nustatymu.

2022-01-01 įsigaliojo reikalavimai tvarkyti elektros ir elektroninės įrangos atliekas pagal Europos standartą.

2022-01-01 įsigaliojo “Dėl sprendimų dėl reagavimo į pranešimus ir (ar) informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus priėmimo” tvarkos aprašas, nustatantis sprendimų dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reagavimo pagal gautą pranešimą laiko ir būdo priėmimo tvarką.

2022-01-01 įsigaliojo LR klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo pakeitimai, kuriais naujai reglamentuojama nacionalinė išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos sistema.

Atkreiptinas dėmesys ir į naujai priimtus bei nuo 2023-01-01 įsigaliosiančius  Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kuriems reikėtų pradėti ruoštis jau dabar.

Kaip užtikrinti nepertraukiamą ūkinės veiklos vykdymą, išvengiant priverstinio veiklos sustabdymo? Apžvelgsime, kiek kartų didėja mokesčiai už nuslėptą į aplinką išmestų teršalų kiekį, pakuotes bei gaminius, analizuosime, kokie nauji taršos mokesčiai gresia žemdirbiams. Pasvarstysime, ar baudos iki 50 000 eurų sumažins taršą. Ko tikėtis – taršos mažėjimo ar didesnės korupcijos rizikos?

Keitėsi teisės aktai, reglamentuojantys:

  • mokesčių už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir deklaravimą;
  • valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę;
  • TIPK ir Taršos leidimų išdavimą/keitimą/sąlygų tikslinimą;
  • atliekų tvarkymą;
  • aplinkos oro dulkėtumo mažinimą, taršos šaltinių ženklinimą ir laboratorinių tyrimų atlikimą;
  • fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir ozono sluoksnį ardančių medžiagų apskaitą;
  • nuotekų tvarkymą;
  • vandens apskaitos ataskaitų teikimą;
  • ūkio subjektų aplinkos monitoringą;
  • pakuotės ir gaminių apskaitą;
  • ir kitas aplinkosaugines sritis.

Temos:

  • Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymo išplėtimas, naujos inspektorių „galios“.
  • Baudų už administracinius teisės pažeidimus didinimas.
  • Taršos mokesčių mokėtojų rato išplėtimas. Mokesčio už aplinkos taršą tarifų didinimas.
  • Nauji teršalų išmetimo/išleidimo į aplinką, vandens naudojimo, nuotekų tvarkymo, ūkio subjektų aplinkos monitoringo reikalavimai.
  • Sugriežtinti ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, planavimo ir įteisinimo reikalavimai. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės veiklos vykdymą neturint TIPK leidimo ar Taršos leidimo.
  • Įpareigojimai atliekas tvarkančioms įmonėms dėl civilinės atsakomybės draudimo, finansinio užtikrinimo bankroto ar kitais veiklos nutraukimo atvejais.
  • Kaip sklandžiai vykdyti ūkinę veiklą, nepažeidžiant naujausių aplinkosaugos reikalavimų?