Dažnai atrodo, kad oro aplinkos apsaugos reikalavimai yra privalomi tik dideliems gamybiniams objektams, tačiau net ir mažiausiai įmonei su vienu „nykštukiniu“ oro taršos šaltiniu gali būti privaloma daugybė reikalavimų: inventorizavimas, ženklinimas, laboratorinė kontrolė, apskaita, daugiau...
Pagal naujausius teisinius reikalavimus veikla gali būti sustabdyta 3 kartus per metus nustačius leistinos oro taršos normatyvų viršijimus.
2022-08-15 įsigaliojo nutarimo Nr. 371 ,,Dėl nacionalinio oro taršos mažinimo” pakeitimai, kuriais planas papildytas 19 naujų ir 15 kituose strateginio planavimo dokumentuose nurodytų energetikos, transporto, žemės ūkio, pramonės sektoriams skirtų priemonių, leidžiančiomis greičiau sumažinti Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį ir pagerinti oro kokybę.
2023-01-01 įsigalios Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai, kuriais išplėstas mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašas, įskaitant ir taršą iš privalomų įregistruoti OTN įrenginių.
2023-05-01 turėtų įsigalioti Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame kuro rūšies ar kurą deginančių įrenginių ribojimas gali būti nustatytas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu tvirtinamose taisyklėse, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė. O nuo 2025 m. draudžiama tiekti LR rinkai ir visuose sektoriuose naudoti kietąjį iškastinį kurą. Kas priskiriama šiai kuro rūšiai?
Aplinkos ministerija yra parengusi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektą, susijusį su mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių sumokėjimu ir išieškojimu.
Jau kurį laiką galioja įsakymo pakeitimai, kuriais įtvirtinti 3 nauji taršos šaltinio tipai, praplėstas degalų rūšių sąrašas, pakeisti šaltinių apibūdinimo kodai. 2022-03-11 įsigaliojo to paties įsakymo Nr. VA-61/D1-658 pakeitimai, susiję su deklaracijos FR0522 formos teikimu ar tikslinimu.
Valstybės kontrolė atliko aplinkos oro būklės vertinimo auditą ir 2022-06-10 pateikė ataskaitą, kurioje nurodė, kad, nors ir deklaruojama, jog valstybės prioritetai orientuoti į švarią ir saugią aplinką, siekiant iki 2030 m. Lietuvos miestuose ir miesteliuose perpus sumažinti žmonių sveikatai kenksmingą oro taršą, kol kas nėra užtikrinamas sistemingas ir kompleksiškas aplinkos oro būklės stebėjimas. Nevykdant stebėjimo visose Lietuvos savivaldybėse, neįmanoma imtis veiksmingų priemonių oro taršai sumažinti. Pažymėtina, kad norint visapusiškai įvertinti oro kokybę, būtinas trijų lygių – valstybės, savivaldybių ir ūkio subjektų – aplinkos oro būklės monitoringas.
Seminaro metu:
- Pateiksime naujausią ir svarbiausią teisinę informaciją, aktualią esamiems ir dar tik planuojantiems veiklą oro teršėjams.
- Aptarsime, kada oro teršalų išmetimui į aplinkos orą privalomi leidimai bei kada tokius teršalus privaloma inventorizuoti, vykdyti jų monitoringą, apskaityti ar deklaruoti.
- Patarsime, kaip užtikrinti nepertraukiamą ūkinės veiklos vykdymą, išvengiant priverstinių veiklos sustabdymų bei nepageidaujamų baudų iki 50 000 eurų.
Temos:
- Kas privalo atlikti aplinkos oro teršalų inventorizaciją?
- Minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas.
- Minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas.
- Leidimai teršalų išmetimui į aplinkos orą.
- Teršalų, išmetamų į aplinkos orą, monitoringas.
- Kaip pagal reikalavimus įrengti oro teršalų matavimo vietas?
- Teršalų, išmetamų į aplinkos orą, apskaita. Ar visiems ji privaloma?
- Kiek iš viso yra metinių oro taršos ataskaitų ir iki kada jas privaloma pateikti?
- Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių ir iš mobilių taršos šaltinių deklaravimas.
- Fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė už aplinkos oro taršos pažeidimus.
