Kiekviena biudžetinė įstaiga turi ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto, kurių apskaita kelia nemažai klausimų:

• Kaip tinkamai apskaityti ilgalaikio materialiojo turto remonto išlaidas pagrindžiant jas tinkamais dokumentais?
• Kaip tinkamai atvaizduoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą finansinėse ataskaitose ir aprašyti turto vertės pokytį aiškinamajame rašte?
• Kaip keičiasi centralizuotai valdomo turto apskaita ir atvaizdavimas finansinėse ataskaitose?

Svarbu pažymėti, kad 2023-01-01 įsigaliojo Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimai.

Taip pat 2022-06-15 įsigaliojo VSAFAS pakeitimai, tokie kaip:

• 12-asis ,,Ilgalaikis materialusis turtas”, kuriame papildyta, kad projektavimo darbų išlaidas sudaro ir techninės specifikacijos parengimo išlaidos, taip pat skyrius ,,Neatlygintinai gauto materialaus turto apskaita” papildytas naujomis nuostatomis.
• 13-asis ,,Nematerialusis turtas”, kuriame pakeista, kad nematerialusis turtas turi būti vertinamas tikrąja verte, taip pat naujai išdėstytas skyrius: „Nematerialiojo turto vertinimas po pirminio pripažinimo“

2022-07-09 įsigaliojo įsakymo „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 12-ojo standarto patvirtinimo“ pakeitimai, pagal kuriuos ilgalaikis materialusis turtas, kuris apskaitoje buvo užregistruotas simboline verte, iki 2023-12-31 įvertinamas tikrąja verte.

Seime yra užregistruotas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma sudaryti galimybę nereikalingą viešosioms įstaigoms nekilnojamąjį turtą parduoti, o gautas lėšas panaudoti viešosios įstaigos veiklai vykdyti.

Seminaro programa:

• Ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto parodymas finansinės atskaitomybės formose.
• Naujovės nuo 2022-06-15: 12-ojo ir 13-ojo, VSAFAS pakeitimai.
• Aiškinamajame rašte pateikimas informacijos apie ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto:
  • Grupavimą;
  • Įsigijimą ir pardavimą;
  • Gavimą ir perdavimą;
  • Nusidėvėjimą ir nuvertėjimą;
  • Vertinimą;
  • Pirkimą išsimokėtinai;
  • Tikrosios vertės rezervo formavimą;
  • Investavimą į kitus subjektus.
• Informacijos apie centralizuotai valdomą valstybės turtą pateikimas finansinėse ataskaitose.
• Finansinės atskaitomybės duomenų korekcija po turto inventorizacijos išvadų pateikimo.
• Informacijos apie turto nuomos ir panaudos sutartis pateikimas finansinėje atskaitomybėje.
• Finansavimo sumų ir savų lėšų, susijusių su ilgalaikiu turtu, parodymas finansinėje atskaitomybėje.
• Aptiktų ankstesnių metų klaidų korekcija finansinėje atskaitomybėje.